Kaip kalbėti su vaikais apie klimato kaitą?
Tema apie klimato kaitą nėra smagi, tačiau tyrimai parodė, kad dauguma vaikų ne tik žino apie klimato kaitą, bet ir nerimauja dėl jos. Tėvai ir mokytojai gali apsaugoti vaiką nuo nerimo, suteikdami patikimą informaciją.
Kalbėjimas su vaikais apie klimato kaitą skatina juos galvoti apie tai, kaip priimti ekologiškesnius sprendimus, kurie gali sulėtinti klimato kaitos greitį.
Kaip ir visur, taip ir kalbant apie klimato kaitą, reikalingas sąmoningumas. Nėra gera mintis 4 metų vaikui sakyti, kad paukščių skaičius artėja prie išnykimo ribos arba kad esame pasmerkti, jei viskas nepasikeis. Vis dėlto galime mokyti sąmoningumo ir įgalinti vaikus keisti įpročius ir požiūrį.
Štai keletas patarimų, kaip geriausiai spręsti klimato kaitos temą pagal amžių:
Vaikai nuo gimimo iki 5 metų
Kai kurie ekspertai pataria negvildenti klimato kaitos ypatumų su mažais vaikais, o kiti mano, kad geriausia pradėti kalbėti apie tai kuo anksčiau. Bet tai priklauso nuo to, kaip patys jaučiatės, ar gebėsite perteikti informaciją vaiko neišgąsdinus, ar manote, jog vaikas sugebės priimti gautą informaciją.
Lietuvoje vienas žmogus per metus išmeta maždaug 500 kg atliekų – tiek, kiek vidutiniškai sveria dramblys arba baltasis ryklys. Dauguma išmetamų atliekų galima rūšiuoti, perdirbti ir vėl panaudoti, todėl labai svarbu apie tai su vaikais kalbėti nuo mažens ir mokyti juos tausoti aplinką.
Vienas geriausių dalykų, kuriuos galite padaryti su mažais vaikais, yra tvarumo mokymų įtraukimas į žaidimą.
Žaidimai daro labai didelę įtaką mūsų mažiesiems. Žaidimai gali būti labai paprasti, pavyzdžiui piešimas ant tuoletinio popieriaus vidinio ritinėlio ar pilių ir garažų statymas iš dėžių.
Tokiu būdu parodysime vaikams tvarumo galią ir vertybes, o vaikai linksminsis.
Šiais laikais žaislai gaminami iš įvairios žaliavos, todėl tinkamas jų perdirbimas yra ilgas procesas. Reikėtų skatinti vaikus dalintis žaislais su kitais, mažinti vartotojiškumą. Pakartotinis panaudojimas yra labai svarbus mažinant poveikį klimato kaitai.
Dauguma žaislų dabar yra su elektronikos komponentais, todėl juos reikėtų mesti į specialius elektronikos atliekų konteinerius arba nuvežti į įmones, kurios perdirba elektronikos elementus. Jei žaislas pagamintas iš plastiko be papildomų medžiagų, galima mesti į plastiko surinkimo konteinerį, minkštus žaislus – į tekstilės rūšiavimo konteinerius.
Prieš išmetant žaislą, reikia pašalinti baterijas ar akumuliatorius, kad nesukeltų gaisro.
Kalbant apie vartojimo mažinimą ir tvarumą, reikėtų akcentuoti vaikams, kad svarbu naudoti kuo daugiau natūralių medžiagų.
Kai gatvėje pamatysite elektromobilį, papasakokite vaikui apie elektrines transporto priemones ir kaip jos veikia.
Dažniau išeikite į lauką! Deja, vaikai per mažai būna lauke ir dažniau renkasi žaidimus su kompiuteriais ir telefonais. Eikime kartu į lauką, važiuokime į mišką. Tai ne tik smagiai praleisite laiką su vaikais, bet rodysite pavyzdį.
Mokyklinio amžiaus vaikai (6-11 m.)
Kai vaikai įeina į mokyklą, jie gali geriau suprasti klimato kaitos mokslą ir kodėl tai vyksta. NASA mokslininkai sukūrė nuostabų klimato kaitos vadovą vaikams, kuris supaprastina, kas tai yra, kaip mokslininkai tai stebi ir ką galime padaryti, kad padėtume.
Tokiame amžiuje svarbu ne tik kalbėtis su vaikais apie klimato kaitą, bet ir parodyti veiksmingus būdus.
Tėva dažnai pamiršta apie tai, kaip maži vaikai kartoja tai, ką mato. Mūsų, suaugusiųjų, darbas yra parodyti vaikams, kaip gyventi etiškai, kad jie galėtų tai tęsti.
Namuose galite pradėti nuo paprasto veiksmo – išmokyti vaikus išjungti šviesą ar televizorių, kai jie išeina iš kambario. Paskatinti juos trumpiau praustis po dušu.
Jei gyvente kaime, įtraukite vaikus į tvarią veiklą, pavyzdžiui, sodininkystę kieme, kompostavimą ar perdirbimą. Vaikui tai bus smagus „darbas“, kuris suteiks pasitikėjimo savimi ir paskatins rūpintis planeta – tiek namuose, tiek klasėje.
Klasėje galima įvesti šiukšlių rūšiavimo ir perdirbimo programą. Bet kuri amžiaus klasė gali atlikti tyrimą, ar jų mokykla teisingai rūšiuoja atliekas. O apie tai vaikai gali parašyti rašinėlį ar pasiūlymą direktoriui. Vaikai ne tik mokysis sklandžiai dėstyti savo mintis, rašyti be klaidų, bet ir mintis nukreips į nepakankamo rūšiavimo sprendimo būdus.
Svarbiausia yra suteikti vaikams kuo daugiau priemonių ir savarankiškumo priimti patiems sprendimus, esant reikalui tolerantiškai nukreipti reikiama kryptimi, nedrausti suklysti.
Kalbant apie priemones, jų yra įvairių, pritaikytų skirtingoms amžiaus grupėms: edukaciniai žaidimai, konkursai, vaikų darbų parodos (iš antrinių žaliavų kurti žaislai, paveikslai). Vaikai geriausiai įsisavina informaciją per motoriką, vizualizacijas ir emocijas, todėl būtinos išvykos į antrinių žaliavų įmones, rūšiavimo įmones, sąvartynus, kad galėtų iš arčiau pamatyti, pačiupinėti, užuosti.
Paaugliai (12-14 m.)
Anya Schoolman, saulės energijos gynimo grupės „Solar United Neighbors“ (SUN) įkūrėja, „EcoWatch“ pasakojo, kad SUN idėja iš esmės prasidėjo nuo dviejų 12 metų berniukų. Mokinio sūnus Walteris ir jo draugas Diego 2007 m. žiūrėjo „Nepatogią tiesą“ ir nusprendė, kad nori savo namuose įrengti saulės baterijas, kad padėtų kovoti su klimato kaita.
„Jie grįžo tarsi užsidegę ir pasiruošę imtis veiksmų“, – sakė Schoolman. „Jie sakydavo: „Turime ką nors padaryti patys ir negalime laukti kitų“.
Nuo tada SUN išaugo į galingą ne pelno organizaciją, padėjusią tūkstančiams žmonių naudotis saulės energija 12 valstijų.
Domėkitės patys ir pasidalinkite su vaiku įdomiais klimato kaitos naujienų straipsniais ar vaizdo įrašais ir aptarkite įvairius veiksmus, kurių galite imtis kaip šeima. Skatinkite juos užduoti klausimus ir kartu ieškoti atsakymų.
Mokykloje kartą per savaitė skirti penkias minutes ryte, kad mokiniai pasidalintų ir mokytų vieni kitus apie aktualias aplinkosaugos naujienas.
Paaugliai (15-18 m.)
Tikėtina, kad šiame amžiuje smalsūs paaugliai patys pasiners į daug daugiau tyrimų ir problemų sprendimo pastangų, tačiau tai nereiškia, kad jūsų darbas baigtas.
Nors žiniasklaida yra naudinga priemonė, ji taip pat kelia pavojų užsikrėsti neigiamomis klimato kaitos istorijomis. Jei jūsų paauglys kovoja su nerimu dėl klimato, apsvarstykite būdus, kaip galėtumėte kartu ką nors pakeisti. Galbūt tapsite saulės energijos šalininkais. Dėmesys geroms naujienoms ir sprendimams yra puikus būdas nuraminti savo paauglius, kad tai dar ne viskas.
Galiausiai, nebijokite leisti vaikams mokyti jus apie klimato kaitą. Šiame amžiuje vaikai gali daugiau sužinoti apie iškastinį kurą ir rūšių išnykimą nei jūs. Priimkite ai ir būkite atviri.
Rinkitės mažai energijos vartojančius buitinius prietaisus ir nepalikite jų veikti budėjimo režimu. Baigę naudoti, visuomet išjunkite elektronikos prietaisus, iš lizdo ištraukite nenaudojamą mobiliojo telefono kroviklį. Skalbyklę ar indaplovę junkite tik pilną, pasirinkite tinkamą temperatūros režimą, o skalbinių džiovyklę naudokite tik tuomet, kai tai būtina. Net ir šie paprasti sprendimai buityje gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
