Žemės dienos istorija
Kasmet kovo 20 d. minima Pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose.
Visuomeninės organizacijos nuo 1970 m. šią dieną mini balandžio 22 d.
Žemės diena yra kasmetinis renginys, siekiant didinti sąmoningumą ir vertinti aplinką bei jos apsaugos svarbą. Žemės dienos idėja kilo Jungtinėse Valstijose, nes aplinkosaugos problemos tapo vis aktualesnės.
1969 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konferencijoje San Franciske taikos aktyvistas Johnas McConnellas pasiūlė Žemės dieną pagerbti pasauliniu mastu. Maždaug tuo pačiu metu G. Nelsonas galvojo apie aplinkosaugos mokymą. 1970 m. balandžio 22 d., Žemės dienos judėjimą organizavo JAV senatorius Gaylordas Nelsonas, susirūpinęs pramonės plėtros ir taršos poveikiu aplinkai. Veiksmų jis ėmėsi po didžiulio 1969 m. naftos išsiliejimo Santa Barbaroje, Kalifornijoje. Jis norėjo šviesti jaunimą apie didėjančią taršą ir jos daromus padarinius. Senatorius Nelsonas nacionalinei žiniasklaidai paskelbė apie dėstymo kolegijos miesteliuose idėją, pasamdė Denisą Hayesą, jauną aktyvistą, kad jis organizuotų studentų mokymus. Balandžio 22 d. buvo pasirinkta sąmoningai, tarp pavasario atostogų ir baigiamųjų egzaminų, kad kuo daugiau studentų dalyvautų.
Suprasdamas savo potencialą įkvėpti visus amerikiečius, Hayesas subūrė 85 darbuotojų nacionalinį personalą, kuris reklamuotų renginius visame pasaulyje. Jie pakeitė pavadinimą į Žemės dieną, kuri iš karto sukėlė nacionalinės žiniasklaidos dėmesį. Žemės diena įkvėpė 20 milijonų amerikiečių – tuo metu 10 % visų JAV gyventojų – išeiti į gatves, parkus ir auditorijas demonstruoti prieš 150 metų trukusios pramonės plėtros padarinius ir poveikį žmonių sveikatai. Tūkstančiai kolegijų ir universitetų organizavo protestus prieš aplinkos blogėjimą, o miestuose, miesteliuose ir bendruomenėse vyko didžiuliai mitingai.
Žemės dieną susivienijo skirtinogs grupės, kurios iki tol individualiai kovojo su naftos išsiliejimu, teršiančiomis gamyklomis ir elektrinėmis, nuodingomis nuotekomis, pesticidais, laukinės gamtos praradimu. 1970 m. Žemės diena pasiekė retą politinį susivienijimą, pasitelkdama respublikonų ir demokratų, turtingųjų ir vargšų, miestų gyventojų ir ūkininkų, verslo ir darbo lyderių paramą. Iki 1970 m. pabaigos, buvo įsteigta Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūra ir priimti kiti pirmieji aplinkosaugos įstatymai. Po dvejų metų Kongresas priėmė Švaraus vandens įstatymą. Praėjus metams po to, Kongresas priėmė Nykstančių rūšių įstatymą ir netrukus po Federalinį insekticidų, fungicidų ir graužikų įstatymą. Šie įstatymai apsaugojo milijonus vyrų, moterų ir vaikų nuo ligų ir mirties bei apsaugojo šimtus rūšių nuo išnykimo.
G.Nelson Žemės dienos vizija
Aplinkosaugos bendruomenei buvo didžiulis iššūkis kovoti su klimato kaitos neigiančiųjų, gerai finansuojamų naftos lobistų, politikų, nesuinteresuotos visuomenės ir susiskaldžiusios aplinkos bendruomenės, turinčios kolektyvinę galią, cinizmu. Bet organizacija EARTHDAY.ORG nesiliovė dirbusi ir per kelis dešimtmečius į aplinkosaugos judėjimą įtraukė šimtus milijonų žmonių, sukurdama galimybes pilietiniam įsitraukimui ir savanorystei 193 šalyse.
Idėja greitai išplito už JAV ribų, o 1990 m. Žemės diena tapo tarptautiniu renginiu, kuriame dalyvavo daugiau nei 140 šalių. Šiandien Žemės diena yra vienas didžiausių pilietinių renginių pasaulyje, kurį kasmet švenčia beveik 1 mlrd. Visą savaitę ir pačią balandžio 22 d. žmonių grupės iš visų sluoksnių, tikėjimų ir tautybių jungsiasi į festivalius, mitingus ir aplinkosauginę veiklą, kuri ugdo bendruomenės sąmoningumą ir aktyvumą.
Žemės dienos prasmė laikui bėgant keitėsi, tačiau pagrindinė jos žinia išlieka ta pati: kad mes visi esame įsipareigoję rūpintis planeta ir išsaugoti ją ateities kartoms. Nuo medžių sodinimo ir paplūdimių valymo iki politikos pokyčių ir mūsų anglies pėdsako mažinimo – yra daug būdų, kaip dalyvauti ir ką nors pakeisti Žemės dieną ir kiekvieną dieną.
Lietuva įteisina žemės dieną
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną.
1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje. Aplinkos ministerija Žemės dieną pamini kiekvienais metais prie ministerijos iškeldama Žemės vėliavą, kuri plevėsuoją visą mėnesį iki Tarptautinės motinos Žemės dienos, kuri minima balandžio 22 d. Taip pat pastaruosius kelis metus ministerijos sistemoje dirbantys aplinkosaugininkai per Žemės dieną veda žaliąsias pamokas šalies mokyklose – keliuose šimtuose ugdymo įstaigų vaikams yra pristatoma aplinkos apsaugos svarba, skatinamas kasdienis gamtos pažinimo siekis.
Mūsų maži ir, atrodytų, nežymūs darbai padeda tausoti medienos išteklius ir elektrą, šilumą ir vandenį, kuriems pagaminti ar išgauti reikia daug energijos, o jai pagaminti naudojami riboti ir nuolat senkantys Žemės ištekliai. Įsisavinant šiuos išteklius teršiamas oras, didinamas kenksmingų dujų išmetimas į atmosferą, dėl ko šiltėja mūsų planetos klimatas, pradeda tirpti ledynai amžino įšalo zonose.
Kelios idėjos, ką galime nuveikti per Žemės dieną?
- Pasodinti medį
- Neštis daugkartinį puodelį į kavinę ar maišelį į prekybos centrą.
- Valgyti mažiau mėsos
- Pirkti Lietuvoje užaugintas daržoves
- Mažiau spausdinti
- Atsisakyti greitosios mados rūbų
- Vaikščioti ar važiuoti dviračiu
- Pakelti numestą šiukšlę
- Žemės diena turėtų būti kasdien